Apie „Dieveniškės.lt“

Lietuvos žemės lopinėlis pietryčiuose, kyšulys, įsiterpęs į dabartinę Baltarusijos Respubliką, dažniausiai pavadinamas didžiausio miestelio vardu – Dieveniškės. Dar citait – Dieveniškių kraštas, apylinkės, Lietuvos „apendiksas“, Lietuvos „ašara“, Lietuvos pusiasalis. Tai gana tankiai gyvenama maždaug 240 km2 teritorija. Kraštą sudor dvi seniūnijos – Poškonių ir Dieveniškių. Apylinkės iškilusios daugiau negu 200 m vira jūros lygio. Žemiausia vieta– 170 m aukščiau jūros lygio, o aukščiausia – net 263 m.

Šio lopinėlio istorija sudėtinga, dramatiška, graudi. Gamta nuostabi. Mažai sugadinta žmogaus pramoninės veiklos. Čia gausu gamtos ir kultūros paminklų, pagoniškųjų apeigų artefaktų.

Amžių amžiais šio krašto žmonės saugojo ir puoselėjo lietuvybę, savo papročius, tikėjimą. Kalbininkų teigimu, mūsų seniausias žinomas lietuviškas tekstas – poteriai, įrašyti 1503 m. išleistoje knygoje,– priskiriamas Dieveniškių-Lazūnų tarmei. Per paskutinius 150 metų krašto kalbą – Dieveniškių-Lazūnų tarmę – tyrinėjo daugelio pasaulio šalių kalbininkai: prancūzų, rusų, lenkų, vokiečių, latvių, suomių. Kai Mažojoje Lietuvoje pradėta leisti lietuviška „Aušra“, Dieveniškių krašto, kaip mano istorikas Vytautas Merkys, žmonės kreipėsi kolektyviniu prašymu į Rusijos imperijos vidaus reikalų ministrą panaikinti lietuvių spaudos draudimą.

Šio krašto gyventojai įstengė atlaikyti daugybę istorijos ir politikos negandų. Šios interneto svetainės tikslas – pagerbti krašto istoriją, nusilenkti jo gamtai, padėkoti čia triūsiantiems žmonėms, parodyti jų darbus visuomenei.