Salgonių, Pupiškių ir Rimašių kaimų grupė

Antrą gatvinių kaimų grupę Gaujos pakrantėse sudaro trys
gyvenvietės — Stalgonys, Pupiškės ir Rimašiai.

Rimašiai — vietinės reikšmės architektūros paminklas. Dvidešimt
šešių sodybų gatviniame kaime, įsikūrusiame kairiajame Gaujos
krante, paminklinėmis lentomis pažymėtos 8 sodybos. architektūros
paminklų sąrašą įtraukta 13 sodybų su 29 pastatais
(paminkliniais). Jie pastatyti XIX a. pabaigoje—XX a. pradžioje, kai
kaimas išsiplėtė. Rimašiai minimi 1775 m. XIX a. viduryje čia
stovėjo šešios valstiečių ir eigulio sodyba. 1897 m. jau gyveno
daugiau kaip 100 gyventojų (su vienkiemiu). 1942 m. buvo 28 sodybos
(158 gyventojai). Dabar lietuviškame Rimašių kaime liko mažiau nei
šimtas žmonių.

Panašaus dydžio ir likimo ir Stalgonių kaimas. Jį 1943 m. rudenį
apiplėšė Armijos krajovos būrys. Tarp aukų — trijų vaikų motina
Liudvika Šilabritaitė-Barysienė. Stalgonių pradžios mokyklos
mokytoją, kurio pavardės nepavyko nustatyti, nužudė sovietiniai
partizanai. Šalia kaimo yra architektūriniu ir etnografiniu požiūriu
įdomus Daubutiškių kaimelis, atsiradęs XX a. palivarko žemėje.

1775 m. Daubutiškių dvarui priklausė 15 valstiečių kiemų
kaimyniniuose Pupiškių, Rimašių ir Stalgonių kaimuose.
Daubutiškėse išliko dalis buvusio dvaro (palivarko) pastatų. Dvarą
grafienė J. Umiastovska 1920 m. pardavė V. Durnėkui. Šis sodybą
rekonstravo — pastatė naują gyvenamąjį namą, kelis ūkinius
pastatus. Kairiajame Gaujos krante pastatė naują vandens malūną,
kurio pastatas išliko iki mūsų dienų. Tik dabar girnas suka elektra.
Kitame Gaujos krante buvusiame malūno pastate buvo įrengta milo
vėlykla. Vėliau ji buvo perkelta į Liaudies buities muziejų
Rumšiškėse. Tebestovi ir senasis tiltas, jau apgriuvęs, tiltas per
Gaują.