Turistiniai maršrutai

Išvyka į Lietuvos „pusiasalį“ – 

Dieveniškių regioninį parką

Vieta: Šalčininkų rajono, Dieveniškių apylinkes.

Atstumas: ~ 15-20 km. Trukmė: dienos žygis

Šios apylinkės nors yra netoli nuo Vilniaus, tačiau retai lankomos, mažai pažįstamos. Išvykos tikslas – iš arti pažiūrėti į šio unikalaus krašto gamtos vaizdus, specifines gyvenvietes, prisiminti krašto praeitį, susipažinti su dabarties rūpesčiais, saugant unikalią gamtą, kultūrinius objektus.

Šalčininkų rajonas – tai Vilniaus apskrities rajonas, esantis pietrytinėje Lietuvos dalyje, Baltarusijos pasienyje. Rajono plotas 1491 km², čia gyvena 38 428 gyventojai, kurių didžiają dalį sudaro lenkų tautybės gyventojai (79%), lietuvių čia tėra tik 10%. Diduma rajono teritorijos yra Eišiškių plynaukštėje, šiaurės vakarai – Dainavos žemumoje, rytai – Medininkų aukštumoje. Per rajoną teka upė Merkys ir jo intakas Šalčia, nuo kurio ir kilo rajono, bei jo centro, Šalčinikų miesto, pavadinimas. Čia gausu miškų (rajono miškingumas 43,7 %), yra Rūdninkų kraštovaizdžio istorinis, Navakonių geologinis, Merkio ichtiologinis draustiniai, 4 valstybės saugomi regioniniai parkai, 6 gamtos paminklai (5 akmenys ir ąžuolas). Taip pat čia yra 141 kultūros, 32 archeologijos (daugiausia pilkapynai), 10 istorijos, 12 architektūros, 84 dailės, 3 urbanistikos paminklai.

Jašiūnų miestelis

Čia XV a. pastatytytus rūmus, bei apylinkes iki XVIII a. pab. valdė garsi bajorų Radvilų giminė. XIX a. čia gyveno tais laikais garsūs gydytojas psichiatras Jonas ir jo sūnus, Vilniaus universiteto (VU) profesorius istorikas, publicistas Mykolas Balinkskiai, taip pat VU rektorius, astronomijos ir matematikos profesorius, filosofas Jonas Sniadeckis. Šie mokslo, bei kultūros veikėjai yra palaidoti 300 metrų atstumu nuo rūmų esančiose kapinaitėse. Iš Jašiūnų važiuodami pro Šalčininkų miestą, pasukame į pirmąjį mūsų maršrute gatvinio tipo kaimą – Paškonys.

Šiame kaime yra 55 sodybos , kurių tarpe yra 22 paminkliniai pastatai. Poškonyse yra kaimo dešimtmetė mokykla (kurioje mokosi 99 mokiniai). Puškonyse taip pat aplankoma Dieveniškių istorinio regioninio parkodirekcija. Šis regioninis parkas yra pietrytinėje Lietuvos dalyje esančiame Lietuvos „pusiąsaliu“ arba „apendicitu“ vadinamoje dalyje, Dieveniškių apylinkėse. Parko dydis yra 8794 ha., tarpe 30 regioninių parkų vienintelis yra istorinis, čia saugomas kultūrinis paveldas – gamtiniai kaimai, etnografinės sodybos, 9 pilkapynai, 1 piliakalnis (Bičionių), archeologiniai paminklai, mitologiniai akmenys, taip pat yra 10 draustinių.Aplankome gamtos paminklą – Grybiškių ąžuolą (26 m aukščio, 450 cm apimties), netoli kurio, buvo 1977 m. rastas virš 3 kg. sveriantis baravykas, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Aplankome ir netoli ąžuolo esantį Poškonių V-VI a. pilkapyną, kuriame yra 24 pilkapiai.

df2

Rimašiai

Etnografinis, vienkieminis kaimas, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a., kaime yra 27 sodybos. Pro kaimą teka upė Gaują, kurios bendras ilgis yra 94 km. (35 km iš jųteka Lietuvos teritorijoje).

Dieveniškės

Miestelis yra 20 km į p.r. nuo Šalčininkų, Gaujos upės dešiniajame krante. Minimas nuo XIV a. pab., jo centras skaitomas urbanistiniu paminklu. Čia yra 920 gyventojų. Miestelyje yra XVIII a. pab. Šv. Mergelės Marijos rožančiaus medinė bažnyčia ir XX a. pr. mūrinė varpinė,bei XIX – XX a. pr. urbanistinių pastatų, netoli miestelio yra Dieveniškių pilkapynas. Šis miestelis nuo XV a. pr. priklausė bajorams Goštautams. Stanislovas Goštautas, Naugarduko ir Trakų vaivada, bei Barboros Radvilaitės pirmasis vyras buvo kilęs iš šių apylinkių.

Žižmai

Etnografinis gatvinis kaimas 3 km į šiaurę nuo Dieveniškių, Šalčininkų rajono pietryčiuose, šalia kelio DieveniškėsLyda. Tai architektūros paminklas, įeinantis į Dieveniškių ist. reg. parko teritoriją: labai mažai pakitęs 1,5 km ilgio gatvinis kaimas su etnografinėmis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios sodybomis. Gyvena apie 96 gyventojai. Kaime stūkso mitologinis akmuo – „Užkeikta svodba“.

Norviliškės

Kaimas Šalčininkų rajone, pačiame pasienyje su Baltarusija, prie senojo kelio iš Naugarduko į Vilnių. Kaimas priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui, yra medinė Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia (statyta 1929 m.), išlikęs buvęs pranciškonų konventualų vienuolynas su renesansinio stiliaus rūmais, XVI a. pabaigos pilis. Gyventojų ~ 24. Norviliškių pilis – XVI amžiaus renesansinės gynybinės architektūros kompleksas. Kartu su vartų bokštu ir gynybiniu bokštu pilis sudarė tipišką uždarą gynybinės pilies sistemą su kiemu centre. XIX a. varpinė. Dabar pilyje rengiamos konferencijos, teminiai vakarai, pobūviai, vestuvės ir krikštynos. Viduje įrengti šiuolaikiniai patogumai. Iš pilies į varpinę veda tunelis. Apylinkių gyventojai teigia, kad būta tunelio nuo Norviliškių iki Alšėnų.

fg1

Ekskursiją po 1,7 km ilgio  Gaujos mokomąjį taką. Šis takas įeina į penketuką geriausių Lietuvoje pažintinių takų, jame yra 15 mokomųjų stotelių. Eidami taku stebime įdomius Gaujos vingius, senvages, upės slėnyje esančias žemapelkes, augalus.

fc2